Nors vyrauja nuomonė, kad implantai yra ilgalaikis gydymo būdas arba net sprendimas visam gyvenimui, bet deja nemaža chirurgo odontologo darbo dalis yra skirta neprigijusiems implantams keisti arba gydyti tuos kurie turi vienokių ar kitokių problemų. Todėl norint užkirsti kelią komplikacijoms ir pagerinti paciento pasitenkinimą rezultatu labai svarbu suprasti , būtent kodėl implantai yra atmetami arba gyvenimo eigoje su jais atsiranda problemų.
Vadinamo implantų atmetimo priežastis galima suskirstyti į 2 grupes:
- artimasias (kurios įvyksta per gijimo laikotarpį arba iškarto po implanto su protezavimo);
- tolimasias – dažniausiai po kelių metų funkcijoje.
Nėra vienos vienintelės artimosios priežasties, dėl kurios implantai iš viso neprigyja, tačiau yra keletas bendrų veiksnių, kurie tai lemia. Vienas iš pagrindinių – nepakankamas kiekis kaulo ir dantenų. Kai trūksta kaulinio audinio implantologas yra priverstas atlikti kur kas sudėtingesnes ir žymiai mažiau patikimas augmentacijos procedūras. Kokybiškame kaule naudojant konservatyviausius implantacijos protokolus (implantai sriegiami po danties pašalinimo praėjus 3-4 mėn ir implantas užsiūnama aklinai) galima pasiekti arti 100% sėkmę. Tuo tarpu, jei atliekamas kaulo priauginimas sėkmės procentas nukrenta iki 90-95% (nesugyja kas dešimtas – dvidešimtas implantas).
Ženkliai didesnis neprigijimo procentas rūkankiems ir alkoholį vartojantiems pacientams. Gerokai daugiau implantų neprigyja, jei yra iš karto uždedama gijimo galvutė arba momentinės implantacijos atveju laikinas dantis , tokiu atveju pacientas turi galimybę sukąsti ant dar neprigijusio implanto ir jį išjudinti. Mechaninio dar neprigijusio implanto išjudinimo problema dažnesnė vyrams dėl stipresnių kramtymo jėgų ir žemesnės disciplinos lyginant su moteriška lytimi. Paciento kaulo kokybė taip pat turi nemažai įtakos implanto integracijai pavyzdžiui, esant labai žemo tankio kaului būna atvejų kai tiesiog nepakanka kaulinių lastelių, kad implantas laikytusi žandikaulyje, tokiu atveju implantas dažniausiai būna prigijęs bet išsisriegia dedant vainikėlį. Analogiškai ir labai kietas kaulas didina neprigijimo tikimybę , nes tokiame kaule mažai aktyvių osteocitų ir ruošiant ložę implantui lengva perkaitinti ar perspausti kaulą, dėl ko įvyksta osteonekrozė aplink implantą.
Šiek tiek įtakos turi ir implanto gamintojas, bei sriegio forma. Gryno, ketvirtos klasės titano implantai prigyja apčiuopiamai geriau nei 5 klasės titano implantai sudaryti iš lydinio su kitais metalais. Bet lazda turi du galus- ketvirtos klasės titano implantai yra mechaniškai silpnesni ir dažniau lūžta, todėl juos reikia naudoti storesnius, o storesniems implantams dažniau reikalingas kaulo priauginimas, dėl nepakankamo žandikaulio apimties. Svarbu pažymėti, kad su visais implantais galima pasiekti panašų sėkmės procentą tik gydytojui reikia pažinti implantų sistemą ir tinkamai išnaudoti jos pliusus ir minusus, nes nėra idealaus implanto, nors kai kurie gamintojai taip bando teigti.
Pati dažniausia priežastis netinkama priežiūra, nereguliarai atliekama arba iš viso neatliekama higiena, nesugydyta ir nekontroliuojama periodonto liga ypač kombinacijoje su rūkymu. Paradoksas tas, kad pacientai netekę dantų dėl netinkamų higienos ir žalingų įpročių tikisi, kad dantų implantai stebuklingai pakeis situaciją, bet deja tiesa ta, kad nesant priežiūros ir nekeičiant įpročių implantų laukia tas pats likimas kaip ir dantų. Todėl prieš gydymą labai svarbi paciento įpročių korekcija, motyvacija, o po gydymo pabaigos- profilaktika, kol nebus įsitikinta, kad būklė stabili.
Per stiprus arba netinkamas suprojektuotas sukandimas, ypač kai protezuojama visa burna, gali pernelyg stipriai paveikti implantą, todėl dėl perkrovos gali pradėti nykti kaulas aplink implantą. Ši situacija ženkliai pabloginama, jei pacientas dar ir griežia dantimis.
Todėl Implantų skaičius ir jiems tenkanti apkrova turi daug įtakos. Kai kuriais atvejais gali būti per mažai implantų tiltui ar restauracijai išlaikyti, todėl implantai ir kaulas patiria pernelyg didelę apkrovą. Tokiu atveju prireikia papildomų implantų, o jei jų nėra kur įsriegti vėlgi gali prireikti kaulo storinimo, sinuso pakėlimo procedūrų . Be to, ir ilgalaikei implanto sėkmei labai svarbi paties kaulo kokybė. Dėl minkšto kaulo, reikia taikyti tokius metodus kaip kaulo tankinimas arba reikia padidinti implantų skaičių burnoje.
Kritiškai svarbus yra implanto restauracijos dizainas, teisingai parinktas implanto atramos aukštis, įskaitant pačius odontologo įgūdžius ir laboratorijos techniko žinias. Prastai suprojektuotos restauracijos gali sukelti pastovų maisto įstrigimą bei sunkumą bandant išsivalyti dantis. Dėl ko taip gali pradėti tirpti kaulas aplink implantą. Pastovus apnašo ir maisto kaupimasis ant ir aplink implanto nesukelia karieso, tačiau ilgalainiui garantuoja periimplantito atsiradimą.
Implanto restauracijai naudojamos medžiagos taip pat turi įtakos jo ilgaamžiškumui. Skirtingos medžiagos, pavyzdžiui, hibridiniai plastikai, akrilas, cirkonis ar metalas, pasižymi skirtingomis savybėmis, todėl jas reikia atidžiai apsvarstyti projektavimo proceso metu. Ilgalaikei sėkmei užtikrinti taip pat svarbus implantų pasvirimas, implantuojant visą žandikaulį būtinas multiunit atramų naudojimas, ką taupymo sumetimais daro toli gražu ne visos klinikos. Visada atsargiai rinkitės patikimą chirurgą, kuris puikiai išmano implantų detalių ypatumus ir gali nuodugniai juos paaiškinti.
Kitas svarbus veiksnys yra implantą supančių dantenų kokybė. Dantenos turi būti pakankamai storos ir patvarios, tampriai apgaubti implanto kaklelį, kad atlaikytų kramtymo krūvį, valymą šepetėliu. Plonos , ir minkštos dantenos , panašios į vokų odą, yra labiau linkęs į jautrumą ir paraudimą, nesant pakankamai kokybiškų dantenų būtina atlikti papildomą dantenų persodinimo procedūrą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad implanto atmetimas paprastai būna laipsniškas procesas, kurio požymiai laikui bėgant pasireiškia lėtai. Kaulo atrofija, paraudimas, apnašų kaupimasis ir galiausiai infekcija gali pasireikšti per kelerius metus. Implantai nėra ilgalaikis sprendimas jei jų neprižiūrėsite, todėl ilgai išliekančiam rezultatui būtina tinkama priežiūra ir reguliarūs apsilankymai pas gydytoją odontologą.
Apibendrinant, veiksnių, lemiančių dantų implantų komplikacijas, yra daugybę ir jie dažniausiai kompleksiniai . Siekiant sėkmingų implantacijos rezultatų, reikia atsižvelgti į daugybę aplinkybių – nuo anatominių ypatumų, pavyzdžiui, kaulo ir dantenų suteikimos atramos, iki sąkandžio mechanikos, restauracijos dizaino, naudojamų medžiagų ir bendros burnos higienos. Suprasdami šiuos veiksnius ir kreipdamiesi į patyrusius specialistus, pacientai gali padidinti implant tarnavimo laiką ir džiaugtis ilgalaike burnos sveikata be komplikacijų.
