Dantų kariesas: kas jį sukelia, gydymas ir prevencija

29 balandžio 2021

Nauji dantys vos per 24 val. net jei situacija beviltiška

Dantų kariesas:

Dantų kariesas, kitaip dar vadinamas ėduonimi,  įvardijamas kaip labiausiai paplitęs susirgimas, nuo kurio kenčia daugiau nei devyniasdešimt procentų pasaulio žmonių. Karieso atsiradimą lemia trys pagrindiniai veiksniai – angliavandenių turintis maistas, bakterijos ir laikas. Jei išpildomos visos šios sąlygos, po mėnesio galima pastebėti dantų spalvos pakitimus, o vėliau dantyje atsiranda ertmė.

Karieso formavimosi stadijos

Skiriamos 4 pagrindinės karieso formavimosi stadijos: pirmajame etape susiformuoja kariozinė dėmė, antrajame – paviršinis kariesas, trečiajame – vidurinysis ėduonis, o ketvirtajame – gilusis

kariesas. Pirmoje stadijoje ant danties pastebima matinė dėmė, kurią tinkamai valant galima atitolinti gilesnio ėduonies formavimąsi. Šiame etape pacientams dažniausiai neskiriamas dantų plombavimas (išskyrus tuos atvejus, kai tai yra reikalinga dėl estetinių priežasčių). Vis dėlto, kitose stadijose ne visada pavyksta išsiversti be odontologinių procedūrų.

Kokius simptomus sukelia kariesas?

Pirmose karieso formavimosi stadijose pacientas dažniausiai nejaučia jokių simptomų, tačiau vėliau gali būti skundžiamasi dantų jautrumu, skausmu bei emalio nutrupėjimu.

Kodėl atsiranda ėduonis?

Dantų ėduonis atsiranda dėl prastos burnos higienos, dėl tam tikrų mikroelementų (pavyzdžiui, fluoro) trūkumo, dėl angliavandenių pertekliaus maiste, ir t.t. Po valgio ant dantų susidaro apnašų plėvelė, kurioje gausu bakterijų. Bakterijos savo ruožtu cukrų paverčia rūgštimis, kurios tirpdo kietuosius dantų audinius. Ilgalaikis apnašų poveikis nepraeina be pasekmių: palaipsniui vystosi dantų kariesas, kuris negrįžtamai pažeidžia dantų audinius. Nors iš pirmo žvilgsnio ėduonies pažeidimai atrodo visai nedideli, tačiau nereikėtų pamiršti, kad kariesas ilgainiui skverbiasi į gilesnius audinius.

Įgimtos ir įgytos karieso priežastys

Karieso atsiradimą lemia dviejų tipų veiksniai – vieni jų yra įgimti, o kiti įgyti. Nors įgimtų veiksnių negalime pakeisti, tačiau turime visas galimybes kontroliuoti įgyjamo karieso atsiradimo riziką.

Įgimti karieso veiksniai:

  • Dantų struktūra (emalio stiprumas, ir t.t.);
  • Apnašų sudėtis ir kaupimosi vieta,mikroorganizmų aktyvumas, ir t.t.;
  • Seilių savybės: išsiskyrimo greitis, antibakteriniai faktoriai, ir t.t.;
  • Bendra paciento būklė: įvairūs susirgimai, kurie gali tiesiogiai ar netiesiogiai veikti burnos ertmės sveikatą;
  • Imunitetas;
  • Klimato, vandens bei gyvenimo sąlygų įtaka.

Įgyti karieso atsiradimo veiksniai

  • Mityba: daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas, nevisavertė mityba, suvartojamo fluoro kiekis, ir t.t.;
  • Prasti burnos higienos įpročiai: dantys valomi nereguliariai, neatliekama profesionali burnos higiena;
  • Žalingi įpročiai: rūkymas, alkoholio vartojimas.

Kaip diagnozuojamas kariesas?

Dažniausiai tą atlikti nėra sudėtinga, tačiau tam tikrose situacijose dantų ėduonies aptikimas yra ganėtinai komplikuotas (ypatingai tada, jei pažeistas dantis anksčiau buvo plombuotas).

Apie karieso vystymąsi dažniausiai išduoda nelygių kraštų ertmės, kurios aptinkamos apsilankius pas odontologą. Taip pat dantų ėduonis gali būti matoma vizualiai: pirmose stadijose kariesas gali būti šviesios spalvos, tačiau ilgainiui karieso pažeistos vietos pajuoduoja.

Karieso gydymas

Pirminėse karieso stadijose galima išvengti dantų plombavimo, tačiau vėliau reikia rimtesnio dantų gydymo. Ėduonies gydymas atliekamas išvalant danties ertmę ir ją plombuojant arba atstatant protezu. Karieso gydymas dažniausiai yra nesudėtinga ir ganėtina greitai atliekama procedūra, kurios metu pacientui gali būti taikomas nuskausminimas.

Kaip išvengti dantų karieso?

Prevencija visuomet yra pats geriausias ligų gydymo metodas, ir dantų kariesas tikrai nėra išimtis. Dantų karieso tikimybė bus gerokai mažesnė, jei laikysitės kelių pagrindinių taisyklių:

  • Valykite dantis bent porą kartų per dieną (ryte ir vakare);
  • Kas 4-6 savaites dantų šepetėlį pakeiskite nauju;
  • Bent kartą per dieną naudokite tarpdančių siūlą;
  • Naudokite burnos skalavimo skystį;
  • Venkite tokių maisto produktų, kurių sudėtyje yra daug cukraus ar krakmolo;
  • Venkite dažnų užkandžių (nuolatinis užkandžiavimas lemia ilgalaikį burnos pH sumažėjimą, todėl susidaro palankios sąlygos karieso formavimuisi);
  • Venkite saldžių gėrimų;
  • Nerūkykite;
  • Bent kartą per pusmetį apsilankykite odontologijos klinikoje (šio vizito metu rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higieną).

Taip pat svarbu rūpintis ir vaikų dantimis: vos tik išdygsta pirmasis dantukas, reikėtų pasirūpinti tinkama burnos higiena. Pirmuosius išdygusius dantukus dažniausiai pakanka nuvalyti virintame vandenyje pamirkytu marlės gabaliuku, o vėliau galima pereiti ir prie specialių priemonių naudojimo. Klaidinga manyti, kad pieninius dantis nėra būtina gydyti: jei atsiranda rimtų pažeidimų, tai gali pakenkti ir nuolatiniams dantims. Nuolatiniai dantys turi būti padengiami silantais, kurie padeda

sustiprinti kietuosius dantų audinius ir leidžia išvengti karieso pažeidimų.

Populiariausi mitai

Dantų ėduonis vis dar apipintas daugybe mitų, kuriais nėra jokio pagrindo tikėti:

  • Mitas nr. 1: manoma, kad kramtomoji guma padeda apsisaugoti nuo dantų karieso, tačiau nereikėtų pamiršti, kad jos sudėtyje neretai yra cukraus ar saldiklių, ir būtent tai gali paspartinti ėduonies formavimąsi;
  • Mitas nr. 2: ėduonį lengva pastebėti. Nors dalis pacientų nejaučia jokių simptomų, tačiau tai nereiškia, kad dantys yra visiškai sveiki. Gana dažnais atvejais dantų ėduonis yra pastebima tik apsilankius odontologijos klinikoje, tad vizitą rekomenduojama planuoti bent kartą per pusmetį;
  • Mitas nr.3: kartą išgydytas dantis daugiau nebeges. Net ir išgydyti dantys reikalauja kruopščios priežiūros, nes priešingu atveju gydymas nebus pakankamai efektyvus;
  • Mitas nr. 4: kuo daugiau pastos naudosite, tuo bus geriau. Visiškai pakanka žirnio dydžio dantų pastos kiekio – svarbiausią „darbą“ visuomet atlieka kruopštus dantų valymas šepetėliu.

Kodėl svarbus savalaikis karieso gydymas?

Jei kariesas nėra laiku gydomas, ilgainiui gali išsivystyti įvairios burnos ertmės ligos (pavyzdžiui, pulpitas ar periodontitas). Sveika danties pulpa – tai tarsi natūralus barjeras, padedantis apsisaugoti  nuo infekcijos, tačiau tuomet, jei ji pažeidžiama, vystosi pulpos uždegimas, kuris apima aplink dantį esančius audinius. Jei pulpitas nėra gydomas, tai gali lemti rimtas komplikacijas: vystosi periodontitas, kuris gali lemti dantų netekimą, pūlinių atsiradimą, ir t.t.  Būtent todėl reikėtų nedelsti ir ėduonies gydymu pasirūpinti laiku: jei odontologijos klinikoje lankėtės anksčiau nei prieš pusę metų, dabar yra tikrai palankus metas užsiregistruoti konsultacijai.

Rašyti komentarus