Dantų implantai sukėlė revoliuciją odontologijos srityje ir tapo patikimu bei greitu sprendimu, kaip pakeisti trūkstamus dantis. Tačiau kartais pacientai po procedūros patiria netikėtų šalutinių poveikių, pavyzdžiui, nosies užgulimą, slogą ar kraujavimą iš nosies. Šiame straipsnyje gilinsimės į šių simptomų priežastis ir patikinsime, kad jie paprastai yra laikini ir nepiktybiniai.
Dantų implantų ir nosies ertmės bei sinusų ryšys
Kai dantų implantas įsriegiamas burnos ertmės priekyje, ypač nosies kaulo srityje, jis yra arti nosies pagrindo. Atstumas tarp implanto ir nosies ertmės gali būti vos penki milimetrai ar netgi mažesnis. Kai kuriais atvejais, kai ypač didelė kaulo atrofija arba reikia pasiekti kietą kaulą esantį nosies ertmės dugne, implantai tikslingai fiksuojamas nosies pagrinde. Galiniame viršutinio žandikaulio segmente, krūminių dantų srityje 90% atvejų kaulo kiekis implantacijai nepakankamas, todėl atliekamas vadinamas sinuso pakėlimas, kurio metu į sinuso ertmę pridedama dirbtinio kaulo. Pakaitalas per keletą mėnesių sukietėja ir dalinai arba pilnai pakeičiamas nuosavu kaulu bei tarnauja kaip atrama implantams. Todėl kai kurie pacientai po implantacijos šalia nosies arba po sinuso pakėlimo gali susidurti su trumpalaikiu nosies užgulimu, sloga ar kraujavimu.
Laikinų kvėpavimo takų simptomų supratimas
Daugeliu atvejų nosies užgulimas ar sloga atsiranda iš karto po dantų implantacijos procedūros ir per kelias dienas išnyksta. Svarbu pabrėžti, kad šie simptomai beveik visada yra laikini ir niekada nepastebima, kad jie taptų nuolatiniais. Jų atsiradimą lemia tai, kad gleivinė reaguodama į implantacijos procedūrą paburksta. Taip pat, jei buvo vartotas deguonis per implantaciją su intravenine sedacija, gali atsirasti nosies ertmės gleivinės išsausėjimas, dėl kurio atsiranda diskomfortas.
Nosies ertmės ir sinusų ertmių atskyrimas
Nosies ertmę ir sinuso ertmes būtina skirti, nors jos tarpusavyje susijusios, tačiau yra skirtingos atskiros struktūros. Nosies ertmė, esanti burnos priekyje, yra atskirta nuo sinusų ertmių. Jei implantas netyčia įsriegiamas per giliai ir patenka į pačią nosį, gali kilti komplikacijų, kaip nosies gleivinės sudirginimas. Tokiais atvejais gali prireikti koreguojamųjų operacijų, pavyzdžiui, implanto pašalinimo arba koregavimo nuimant viršutinę dalį. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tokie atvejai pasitaiko itin retai.
Nosies dugno pakėlimas
Tais atvejais, kai pacientų kaulo aukštis yra ekstremaliai ribotas ir nėra kitų implantacijos sprendimų, gali būti atliekama procedūra, vadinama nosies dugno pakėlimu. Jos metu pakeliama vidinė nosies dugno dalis ir šiek tiek aukščiau įsriegiamas implantas, taip padidinant stabilumą ir įsriegiant pakankamo ilgio implantą. Vis dėlto šis metodas paprastai taikomas tik ypatingais atvejais ir nėra įprastai reikalingas.
Kvėpavimo takų simptomų valdymas ir pagalbos ieškojimas
Jei po dantų implantacijos procedūros jaučiate nosies užgulimą, slogą ar kraujavimą – didelė tikimybė, kad nėra pagrindo pernelyg nerimauti. Šie simptomai paprastai natūraliai išnyksta per kelias dienas. Svarbu vengti šiuo laikotarpiu stipriai pūsti nosį, skristi lėktuvu, nardyti, lankytis pirtyje ar baseine, nes tai gali sukelti komplikacijų. Vietoj to rinkitės švelnų nosies šluostymą ir vartokite dekongestantus (vaistus nuo slogos) – tokius, kaip „Sudafed”, „Mucinex”, “Vibrocill“, taip pat šaldykite procedūros vietą. Jeigu šie simptomai nepraeina arba sukelia didelį diskomfortą, patartina pasikonsultuoti su odontologu dėl tolesnių veiksmų.
Nors nosies užgulimas ar sloga iš pradžių gali kelti susirūpinimą ir diskomfortą pacientams, labai svarbu suprasti, kad šie simptomai paprastai yra laikini ir nekelia ilgalaikio pavojaus. Atvirai bendraudami su odontologu ir laikydamiesi tinkamų priežiūros rekomendacijų, galite būti tikri, kad bet koks nosies diskomfortas natūraliai praeis ir galėsite ramiai džiaugtis dantų implantų teikiama nauda.
