Kas yra bruksizmas?
Daugelis mūsų gyvename aktyvų gyvenimą: skubame, bėgame, sukamės rūpesčių ir nebaigtų darbų rutinoje. Dažnos emocijos, patirtos dieną, nepalieka ramybėje ir naktį. Kartais ryte iš artimųjų išgirstame, kad naktį griežėme dantimis, nors patys to nejautėme. Nejautėme, nes esame prie to įpratę arba tai kartojasi tik emociškai sunkiais gyvenimo momentais.
Bruksizmas – vienas iš labiausiai paplitusių miego sutrikimų. Tai nesąmoningas refleksas, dažniausiai vykstantis miego metu ir bent kartą gyvenime nutinkantis daugeliui žmonių. Toks procesas apibūdinamas kaip dantų trynimasis paviršiais. Įprastai dantys sukandami tik kramtant ir ryjant. Ramybės būsenoje tarp dantų turėtų išlikti tarpelis, nors lūpos būna sučiauptos. Miegodami nepastebime ir negalime kontroliuoti to, kas vyksta mūsų burnoje. Tuo metu dantys smarkiai kanda vieni kitiems, kramtomieji raumenys spaudžia, žandikauliai mala, ir viskas vyksta nevalingai – tam, kad atsikratytume per dieną susikaupusios įtampos.
Kokios yra bruksizmo priežastys?
Dažniausiai aiškinama, kad nevalingas noras griežti dantimis atsiranda dėl patiriamo streso. Tai nutinka tam tikru gyvenimo etapu, kai patiriama daugiau baimės ar nerimo negu įprastai, kai išgyvenamos stiprios emocijos. Griežimas dantimis taip pat gali būti dėl netaisyklingo sąkandžio, dėl B grupės vitaminų, magnio, kalcio trūkumo. Negalima paneigti ir paveldėjimo priežasčių – įmanoma, kad vieno iš tėvų įprotį griežti dantimis paveldės ir vaikai. Manoma, kad procesą gali paskatinti vartojami antidepresantai ir vaistai nuo epilepsijos. Bruksizmą taip pat gali išprovokuoti nekokybiški dantų vainikėliai ar netinkamai suformuotos dantų plombos.
Kaip tai diagnozuojama?
Svarbiausia – pastebėjus kreiptis į gydytoją odontologą (https://www.dantugydytojas.lt/). Dažniausiai kreipiasi tie, kurių griežimą dantimis pastebi miegantieji šalia. Paprastai įvardijami bendrieji simptomai: galvos skausmas ryte, įtempti pečių raumenys, neramus miegas. Tačiau nudilę dantys ir padidėjęs kramtymo raumenų tonusas – būdingiausi požymiai, rodantys, kad iš tiesų griežiama dantimis. Tiesa, priežasčių, kodėl dyla dantys, gali būti ir daugiau, todėl diagnozę nustatyti gali tik gydytojas. Labai svarbu, kad šis sutrikimas būtų diagnozuotas laiku, nes, kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo mažiau bus padaroma žalos dantims ir kitoms burnos organų sistemoms.
Kokios bruksizmo pasekmės?
Bruksizmo pasekmės būna gana skaudžios. Griežimas dantimis maždaug trečdaliui žmonių pridaro bėdų. Tai daug pavojingiau už dantų kariesą, nes kenčia ne tik atskiri dantys, bet ir dantų grupė. Kartais dantų karūninės dalies praradimas būna negrįžtamas. Intensyvus griežimas dantimis gali sukelti apatinio žandikaulio sąnario sutrikimų, gali imti skaudėti veido raumenys, galva, sutrinka miegas, dantys tampa paslankesni, pablogėja kramtymas. Metų metus trunkantis nevalingas procecas kartais taip sugadina dantis, kad juos tenka protezuoti.
Ar griežimas būdingas vaikams?
Taip, griežimas dantimis būdingas ir vaikams. Yra vaikų, kurių pieniniai dantukai jau būna nudilę. Bruksizmas paūmėja ir brendimo laikotarpiu, bet dažniausiai vargina 25 – 44 metų žmones.
Kaip gydomas bruksizmas?
Bruksizmas nėra gydomas vaistais ar baksnojimu miegančiam į šoną. Dieną žmogus yra sąmoningas, todėl turėtų bandyti save kontroliuoti. Dėl griežimo naktį reikia kreiptis į gydytoją odontologą . Daug bruksizmo atvejų pastebimi pavėluotai, kai jau yra būtina atlikti didelius protezavimo darbus ar net išrauti dantį ir po to implantuoti . Gydymo metu labai svarbus iltinių dantų atstatymas, nes taip nuo dilimo apsaugomi šoniniai dantys, o smilkinio apatinio žandikaulio sąnarys – nuo pažeidimų. Esant šiam sutrikimui, nepatariama prieš miegą vartoti kofeino, aštraus maisto. Atpalaiduojančiai veikia šilta vonia ir raminanti žolelių arbata. Bruksizmą padeda gydyti ir psichoterapija, alkoholio vartojimo bei rūkymo apribojimas, antidepresantų dozės mažinimas.
Bene dažniausiai siūloma apsauga nuo griežimo dantimis – odontologijos klinikoje pagal indikaciją gaminama bruksizmo kapa. Ji dedama nakčiai ant dantų, kad miegant dantys nesiliestų. Kapos saugo dantis nuo tolesnio dilimo, atpalaiduoja raumenis, apsaugo sąnarį, padeda išvengti skausmų. Tačiau jeigu žmogus dantimis griežia seniai ir dantys nuo to smarkiai nukentėję – būtina protezuoti.
Ar galima sriegti dantų implantus, jei naktį griežiama dantimis?
Galima, tačiau bruksizmas gali paveikti dantų, o taip pat ir dantų implantų būklę. Griežiant ar kandžiojant dantimis sudaromas stiprus ilgalaikis spaudimas. Periodonto raištis, kuris laiko dantis jų vietose, dalį tos jėgos amortizuoja. Dantų implantai tokio raiščio neturi ir yra visiškai suaugę su kaulu. Taigi, dantų implantas jaučia didesnį spaudimą, nei dantis, kurį jis pakeitė. Jei vis gi norite įsidėti vieną ar kelis dantų implantus, bet griežiate dantimis, rekomenduojama įsigyti naktines dantų kapas, kad investicija būtų apsaugota. Jei sistemingai nešiosite kapas – ilgai išsaugosite savo dantų implantus, karūnėles, o taip pat ir dantis.
gydyma gali kompensuoti ligoniu kasos?
Sveiki, dantų protezavimą gali kompensuoti Liginių kasos, daugiau informacijos apie kompensacijos būdus galite rasti nuorodoje: https://www.dantugydytojas.lv/kainos/ligoniu-kasos/