Fluoridas – tai organinis fluoro junginys, kuris padeda apsaugoti dantis nuo rūgščių poveikio ir padeda išvengti dantų spalvos pokyčių. Papildomas fluorido vartojimas yra ypatingai svarbus vaikams, nes tai leidžia išvengti ankstyvo dantų pažeidimo, kurį sukelia ėduonis. Nors didžiausią fluoro kiekį organizmas pasisavina iš maisto ir vandens, tačiau taip pat naudinga rinktis dantų priežiūros priemones su fluoru.
Dantų pasta su fluoru naudinga ne tik vaikams
Nors įprasta manyti, kad dantų pastą su fluoru naudinga tik vaikams, tačiau tai – ne visai tiesa. Dantų pastoje esantis fluoro kiekis turi priklausyti nuo amžiaus: vaikai iki 3 metų dažniausiai negeba išspjauti dantų pastos likučių, todėl jiems geriausia naudoti dantų pastą 500 ppm fluoridų (3-6 metų vaikams skirtoje pastoje fluoridų kiekis jau gali būti dvigubas), o suaugusiesiems ir vyresniems nei 6 metų vaikams skirtoje pastoje fluoridų kiekis gali būti iki 1450 ppm.
Skirtingi fluorido tipai
Dantų priežiūros priemonių sudėtyje esantis fluoridas gali būti kelių tipų. Dantų pastos su natrio fluoridu yra pačios populiariausios, nes jų kaina įprastai yra mažesnė. Nors tokia dantų pasta gali būti pakankamai efektyvi, tačiau svarbu įvertinti, ar jos sudėtyje nėra kalcio mineralų, kurie neutralizuoja natrio fluorido poveikį. Dantų pastos su alavo fluoridu yra brangesnės, tačiau jų efektyvumas yra gerokai didesnis (vis dėlto, būtina žinoti, kad tokia dantų pasta nėra rekomenduojama pacientams, turintiems titano implantų). Natrio monofluorofosfatas – tai neorganinio fluoro junginys, kuris vienu metu buvo beveik nenaudojamas dantų pastų gamyboje. Vis dėlto, šiandien šis fluoridas ir vėl yra įgavęs pakankamai didelį populiarumą: džiugina tai, kad dantų pastos sudėtyje esantis kalcis nenurungia fluorido efektyvumo. Dar vienas fluoro junginys – tai amino fluoridas, kuris trukdo susidaryti apnašoms bei užkerta kelią ėduonies formavimuisi. Nors šio tipo fluoridas neretai turi poveikį aukštesnei dantų pastos kainai, tačiau jis gali padėti užkirsti kelią dantų problemoms.
Kaip žinoti, ar organizmas nestokoja fluoro?
Fluoro kiekis organizme ženkliai priklauso nuo fluoro kiekio geriamajame vandenyje. Mūsų šalyje geriamo vandens kokybė yra periodiškai tikrinama, o tuomet, jei nustatoma, kad fluoro koncentracija yra per aukšta, į tai visuomet operatyviai reaguojama ir pasirūpinama, kad fluoro koncentracija pasiektų rekomenduojamą normą (fluoro kiekis turėtų būti nuo 0,5 iki 0,8 mg/lt). Per parą gaunamo fluoro kiekis labai varijuoja: vaikams reikalingo fluoro kiekis svyruoja nuo 1,4 iki 4 mg, o paaugliams – nuo 0,5 iki 2,5 mg. Apie fluoro kiekio trūkumą gali išduoti dažnai gendantys dantys arba kaulų vystymosi patologijos.
Kokiuose maisto produktuose yra daugiausiai fluoro?
Šis mikroelementas aptinkamas jūros kopūstuose, pieno produktuose (varškėje ir sūryje), kiaušiniuose, jūros lydekoje, špinatuose, besėklėse vynuogėse, mėsoje, ir t.t. Visavertė mityba gali užtikrinti, kad organizmas nestokotų jam reikalingo fluoro, tačiau apskaičiuoti optimalų jo kiekį gali būti labai sudėtinga. Jei norite įsitikinti, kad organizmas gauna pakankamai fluoro (ir jo kiekis nėra per didelis), svarbu reguliariai lankytis odontologijos klinikoje.
Per didelis fluoro kiekis gali sukelti susirgimus
Fluoro perteklius taip pat nėra naudingas, nes tai gali sukelti fluorozę. Šis susirgimas dažniausiai diagnozuojama 3-6 metų vaikams, kurie po dantų valymo neišsiskalauja burnos ar nuolat nuryja dantų pastą. Fluorozės pažeisti dantys įgauna specifišką išvaizdą: ant dantų atsiranda baltos dėmės, kurios ilgainiui gali paruduoti. Norintiems išvengti fluorozės rekomenduojama dažniau vartoti pieno produktus, į mitybos racioną įtraukti vaisius ir daržoves, kurių sudėtyje gausu vitamino C, bei periodiškai lankytis odontologijos klinikoje. Jei vizito metu būtų nustatyta fluorozė, pacientui gali būti skiriama dantų pasta be fluorido.
