Endodontija iš graikų kalbos – mokslas apie danties „vidų“, šaknies kanalų gydymą. Pagrindinis endodontinio gydymo tikslas – sunaikinti mikroorganizmus šaknies kanalų sistemoje ir apsaugoti dantį bei aplinkinius audinius nuo infekcijos. Tam tikslui šaknies kanalas turi būti išvalytas ir hermetiškai užplombuotas. Naudojant šiuolaikinius gydymo būdus ir medžiagas dažniausiai galima atlikti sėkmingą kanalų gydymą.
Dažniausia bakterijų patekimo į šaknies kanalų sistemą priežastis – dantų kariesas, per kurį bakterijos patenka į danties pulpą (danties nervas). Jei kanalai negydomi, bakterijos patenka į aplinkinius audinius per šaknies viršūnę ir sukelia uždegimą – pulpitą. Laiku nesikreipus į gydytoją odontologą, pulpos audiniai žūsta ir infekcija išplinta į aplinkinius audinius. Ilgainiui tirpsta žandikaulio kaulas apie infekuotą dantį, formuojasi židinys. Visa tai gali privesti prie rimtesnių komplikacijų.
Nuo ko reikėtų pradėti endodontinį gydymą?
Danties kanalų gydymas pradedamas nuo danties būklės ir atliktos rentgeno nuotraukos įvertinimo. Danties būklė yra įvertinama tada, kai pašalinamos visos senos restauracijos (plombos), išvalomi pažeisti danties audiniai. Matant likusių sveikų danties audinių būklę, galima spręsti ar verta tokį dantį pradėti gydyti. Endodontinio gydymo metu labai svarbu, kad į danties vidų nepatektų seilių. Todėl ruošiantis atlikti endodontinį gydymą svarbu atstatyti trūkstamas danties sieneles, suformuoti endodontinę “dėžutę”. Suformavus tokią “dėžutę” ant danties lengviau uždedamas koferdamo žiedas ir taip dantis pilnai izoliuojamas koferdamo sistema.
Išvalius ir paruošus danties šaknies kanalus plombavimui, kanalai užpildomi specialia plombine medžiaga, vadinama gutaperča. Dantis po kanalų plombavimo dažniausiai atstatomas su laikina plomba.
Endodontinis gydymas yra atliekamas per vieną ar kelis vizitus, tai priklauso nuo situacijos sudėtingumo ir ligos.
Kokie simptomai rodo, kad reikalingas endodontinis gydymas?
Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kai reikalingas endodontinis gydymas, yra tie, kai pacientai skundžiasi:
- užsitęsusiu danties jautrumu šaltiems bei karštiems dirgikliams;
- danties jautrumu liečiant ir kramtant;
- ant dantenų atsiradusia fistule (fistulė – tai dėl patologinio proceso (infekcijos) susidaręs kanalas (latakėlis), jungiantis infekcijos židinį su išore. );
- patinimu;
- patamsėjusia danties spalva.
Kartais gali nebūti jokių simptomų (tokiais atvejais, kai uždegimas yra lėtinis). Tuomet tik atlikus apžiūrą, padarius rengneno nuotraukas, galima pasakyti, ar reikia endodontinio gydymo.
Kodėl reikia gydyti dantų šaknų kanalus?
- Endodontinis kanalų gydymas pailgina danties ilgaamžiškumą.
- Jei kanalai negydomi, bakterijos gali patekti už šaknies ribų ir sukelti šalia esančių danties audinių uždegimą – periodontitą. Po truputį pradeda tirpti žandikaulio kaulas. Esant lėtinei periodontito stadijai žmogus gali nieko ir nejausti, tačiau paūmėjimą lydi skausmas, galimas tinimas.
- Laiku nesugydžius dantų šaknų kanalų, dantis gali būti pažeidžiamas negrįžtamai ir tokį dantį tenka rauti. Tam, kada atstatytume prarastą dantį ir grąžintume pilnavertį kramtymą bei estetiką, reikia atlikti danties implantavimą arba gretimų dantų protezavimą.
- Tikimybė, kad praėjus tam tikram laikui po gydymo infekcija atsinaujins – labai maža. Naujausios technologijos leidžia sunaikinti didžiają dalį mikroorganizmų, tačiau net ir tinkamai atliktas dantų šaknų kanalų gydymas neužtikrina 100% gydymo sėkmės. Mokslinių tyrimų duomenimis pirminis endodontinis gydymas sėkmingai baigiamas vidutiniškai 80-95 atvejais iš 100.
- Norint išvengti šaknies kanalų gydymo, rekomenduojama laikytis asmeninės ir profesionalios burnos higienos, bent kartą per metus apsilankyti pas gydytoją odontologą ir burnos higienistą.
